išbraukti

išbraũkti, -ia, ìšbraukė 1. tr. braukiant pašalinti: Išbraũk tas išėdas iš geldos Grg. Kieti trupiniai reikia išbraukti [iš akies] suvilgyta vata P.Aviž. | refl. tr.: Išsibraukiu miegą iš akių (prasitrinu akis) ST619. ║ iššluoti: Net gražu papaisyt, kap ìšbraukiau pirkią Arm. Aš paimčiau išbraũkčiau gryčią Rm. ║ išvaryti, išgrūsti: Ketėjo visus miečeivius iš visai latvių žemei išbraukti S.Dauk. ║ K perbrėžti tai, kas įrašyta: Negerai parašei, reikia išbraũkt Klvr. Išbraũkti iš sąrašo BŽ83. | prk.: Tas keturias dešimtis metų nors išbrauk iš mūsų istorijos rš. ║ išrašyti, pašalinti iš narių tarpo: Siuvėjų unija išbraukė laukan vieną narį rš. | refl.: Narių beliko vos trečdalis – kiti išsibraukė rš. 2. tr. išlaužti linus su mintuvais: Gerai ìšbraukė linus, mažai ir brukt tereiks Jrb. ║ JnšM, Trgn išvalyti linus nuo spalių su bruktuve, išbrukti, išplūkti: Verpalui kad braũksi, išbraũk gerai Grg. Išbraũkti linus, kanapius J. | refl. tr., intr.: Brolis išsìbraukė linų (šmotą) sau J. Parodyk, ar gerai sauja išsìbraukė Ds. ║ iššukuoti linų pluoštą: Su plaktuve išplakti linai ant šukuočių stambesnių ir smulkesnių išbraukamì Klp. ^ Matyt, kad ans važiavo ir nešėrė, kad arkliai kaip išbraukti (sulysę) Brs. 3. tr. išvalyti (kaminą): Kaminą išbraũkt reik Krč. | refl. tr.: Išsìbraukiau kaminą, buvau seniai bebraukęs Ėr. 4. tr. padaryti įspraudžiant sienojus į lizdus šuluose: Šiemet parsivežiau keletą medelių, ir bus vienai sienai išbraũkti Mrj. 5. intr. R, Jnš greitai išvažiuoti, išeiti, išvykti: Vakar mačiau, iš jūsų kiemo kažkas su pora arklių ìšbraukė Up. Tokie šaltie ìšbraukė į Šiaulius Užv. 6. tr. R išgerti, išmaukti. 7. tr. šnek. išvogti: Nepalik durų nerakintų, ba kas įejęs gali da ką išbraũkti Ds. Vaikas pričiauš koks prie kišenės ir išbraũks pinigus Rm.

◊ [iš akių̃] ãšarą išbraũkti pravirkdyti: Ne vienam ir ašarą iš akių išbraukiau rš.

\ braukti; antbraukti; apibraukti; atbraukti; įbraukti; išbraukti; nubraukti; pabraukti; parbraukti; perbraukti; prabraukti; pribraukti; subraukti; užbraukti